nuobodys

nuobodỹs sm. (3^a) nuobodžiaujantis žmogus: Tu badais, badais (bastaisi) iš kampo kampan kai nuobodỹs, ė darbas stovi nekliudytas Ad.

◊ nuobodžių̃ kõšė

1. nuobodi kalba: Na, gana tos nuobodžių̃ kõšės, eikit gult! Plv. Nustok tu su tai nuobodžių̃ košè! Alk.

2. nuobodus žmogus: Tai nuobodžių̃ kõšė: nė su juo pašnekėsi, nė pajuokausi – kap negyvas Šn.

nuobodžių̃ (nuobodžiùko) pãsaka nuobodi, neįdomi kalba: Jau vėl pradės senis savo nuobodžių̃ pasaką Plv. Baikit jau tais savo nuobodžių̃ pãsakas! Ar pasakyt tau nuobodžiuko pasaką? Vv.